Aš noriu pas Tave nuskristi…
O kaip norėčiau aš,
Paukščiu pavirsti,
Pakelt sparnus,
Nuo stogo šokt,
Bet nenukristi,
Pakilt aukštai
ir pas Tave nuskristi,
Nutūpt ant delno,
Paleist iš snapo gėlę,
Ir pragysti, paklaust:
- Ar trūksta Tau manęs?
Ar dar toliau man skristi?
2006-04-06 |
Kita
kaip sakoma - tai buvo seniai ir jau nebetiesa…
vienas pirmuju bandytu vieshai publikuoti (2002 rugsėjis)
Redagavo Saldas 2006-04-06 16:44
Kaip visuomet liudesys ir nostalgija jusu eilese… paslepta po svelnumo, zaismingumo skraiste…
NEREALU … :)
na,siandieniniam gyvenime yra lektuvu,bet siuos samojus pasiliksiu sau….mes zmones,bet ne pauksciai.kartais gal ir galime pasijausti pauksciais…gera.